V. Gapšys. Vyriausybės planas emigracijai stabdyti parengtas, bet ar ministrai jį skaito?

| 0 comments

Vyriausybė kadencijos pabaigai parengė planą dėl emigracijos stabdymo. Ir nors tuo planu pagaliau pripažįstama akivaizdi tiesa – menkos gyventojų pajamos yra pagrindinė emigracijos priežastis – pažvelgus į patį planą imi abejoti jo nuoširdumu.

Lyg ir visiems aišku, kad minimalios mėnesinės algos didinimas (MMA), mokestinės naštos mažinimas (pvz., didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį) yra tos retos priemonės, kurios gali paskatinti didelės dalies gyventojų pajamų augimą, vis tik pačiame plane jos aprašomos keistokai.

Esu įsitikinęs, jog MMA didinimas pristabdytų dvejojančius išvažiuoti svetur bei turėtų teigiamą įtaką Lietuvos gyventojų pajamoms, tačiau Vyriausybės argumentas, jog tai sugrąžins reikšmingą dalį išvykusiųjų, manęs tikrai neįtikina. Pagalvokime apie tuos, kurie, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje gauna 1400 eurų minimumą (neįskaitant dar visokių socialinių pašalpų), tad ar jie šiuos pinigus iškeis į 380 eurų minimalų atlyginimą ir grįš į Lietuvą? Abejotina.

Stebina ir tai, jog Vyriausybė liepos pabaigoje aptarė Priemonių emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai didinti planą, kurio, kaip ir minėjau, kertinė ašis yra pajamų, tuo pačiu ir MMA didinimas, tačiau rugpjūčio 1 d. finansų ministrė Rasa Budbergytė, atrodo, tai buvo jau pamiršusi. Ji tikino, jog 2017 m. Finansų ministerijos projektuojamame valstybės biudžeto projekte MMA didinimui kol kas lėšos nesuplanuotos.

Taigi siūlau pažvelgti į kai kuriuos plano punktus atidžiau. Cituoju Vyriausybės tinklapyje patalpintą projektą – „Minimaliojo darbo užmokesčio didinimas (gavus Lietuvos Respublikos trišalės tarybos išvadą ir atsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas) nuo 2017 m.” Skamba tvarkingai, bet turiu pripažinti, jei Darbo partija nebūtų nuosekliai reikalavusi, tai pagal tokius kriterijus šiandien Lietuvoje MMA vargu ar siektų 300 eurų. Panašiai skambėdavo A. Kubiliaus konservatorių vyriausybės lozungai ir MMA jam valdant 2008-2012 m. padidėjo 50 litų arba mažiau nei 15 eurų (aišku, čia turbūt reikėtų pasidžiaugti, kad A. Kubilius bent nedrįso jos mažinti, nors, manau, būtų norėjęs).

Ne ką aiškiau yra ir su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD). Štai elektroninis Vyriausybės leidinys „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“ bus rengiamas nuolat, t.y. iki 2023 m., o projektas dėl NPD didinimo yra numatomas tik iki 2017 m. Leiskite paklausti, elektroninio leidinio išleidimas yra svarbesnis ir jį galime planuoti net septynerius metus į priekį, o dėl NPD didinimo, kuris liečia daugelį Lietuvos dirbančiųjų, sutariame tik iki kitų metų? Situacija kurioziška.

Galbūt čia tik detalės ir projektas bus patobulintas, tačiau Vyriausybės nuoseklumo nesimato ir sprendžiant atskirus klausimus. Pavyzdžiui, koalicinė taryba sutarė, kad kitais metais NPD bus padidintas iki 310 eurų bei bus parengtas planas, kaip jį padidinti iki MMA dydžio. Ekonomistai jau ne kartą ir ne du pasisakė, kad NPD turėtų būti sulygintas su MMA, tačiau Vyriausybė, teikdama nuomonę dėl tokio projekto datos, kada NPD bus prilygintas MMA, nustatyti nesiryžo. Neabejoju, kad pasiteisinimų galima sugalvoti begales – nežinome, kokia bus ekonominė situacija, reikia plačiau pasvarstyti ir t.t., bet ar nuoširdu tada klausti emigrantų, kada Jūs sugrįšite? Ir ar nebus jų atsakymas toks pat pasiteisinimas – mes dar pasvarstysime?

Vytautas Gapšys, Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas

Parašykite komentarą

Required fields are marked *.