martinkiene250

Apsilankė: 3134



 
V. Bukauskas: „Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos apsaugos vaikus“

Seimas po pateikimo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnių pakeitimo projektui, kuriuo siekiama skatinti sąžiningą ir socialiai atsakingą verslą, gerinti viešųjų pirkimų būdu perkamų maisto ir maitinimo paslaugų kokybę, griežtinti maitinimo paslaugų kokybės priežiūrą.

Pasak įstatymo projekto iniciatoriaus Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko, Darbo partijos frakcijos nario Valentino Bukausko, projekto rengimą paskatino šiuo metu ydinga maisto tiekimo vaikams ugdymo įstaigose tvarka.
„Nuolat girdime skundų dėl netinkamų maitinimo paslaugų ugdymo įstaigose. Kai kurios savivaldybės vykdo gana griežtą maitinimo paslaugų kokybės priežiūrą, tačiau yra ir tokių savivaldybių, kurios šią priežiūrą vykdo gana atsainiai. Tačiau esant dabartiniam reglamentavimui savivaldybės, organizuodamos viešuosius pirkimų konkursus, dažnai turi problemų, norėdamos atmesti nepatikimų tiekėjų pasiūlymus. Tokiu būdu šiuos konkursus laimi įmonės, ne kartą baustos už maisto saugos ir kokybės reikalavimų nesilaikymą. Paradoksas, bet taip yra“, – teigia V. Bukauskas.
Šiuo metu įstatyme nenumatyti reikalavimai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems maisto produktų gamintojams ir tiekėjams turėti galiojantį Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą, būti neįtrauktiems į padidintos rizikos įmonių grupes, atitikti maisto tvarkymui nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus, įskaitant įpakavimo ir transportiravimo reikalavimus. Taip pat šiuo metu įstatyme nenumatyta teisė perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjo įmonė yra priskirta padidintos rizikos įmonių grupei.
„Naujosios teisinio reglamentavimo nuostatos numato, kad perkančioji organizacija, siekianti apsaugoti asmens sveikatą, vaikų teisę tinkamai bei sveikai maitintis, maisto pirkimo sutartyje nustato vienašališką sutarties nutraukimo būdą, jei sutarties galiojimo metu bus nustatyti pasikartojantys maisto produktų kokybės pažeidimai. Taip pat sutartis galės būti nutraukta, jei tiekėjas bus įtrauktas į padidintos rizikos įmonių grupę. Neabejoju, kad priėmus šias pataisas maisto tiekimo paslaugos bus kokybiškesnės, o vaikai – saugesni. Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė siūlyti Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengtų kompleksinius siūlymus dėl maitinimo paslaugų vaikams kokybės užtikrinimo ir šių paslaugų priežiūros tobulinimo“, – sako V. Bukauskas.

Padidintos rizikos įmonių grupę sudarytų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomų patikrinimų metu nustatoma apie 6 proc. atvejų, kai vaikams buvo siūlomi neleistini maisto produktai arba maisto produktai, kuriuose buvo vaikams draudžiamų maisto priedų, apie 50 proc. Patikrintose vaikų maitinimą organizuojančiose įmonėse yra fiksuojami įvairūs neatitikimai ar grubūs pažeidimai.

Šiuo metu maitinimo paslaugas vykdo apie 200 tiekėjų, o Maisto ir veterinarijos tarnybos Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąraše įtrauktos kone 35 įmonės.

2015-06-09



D. Mikutienė siūlo nemokamai tirti kraują ir steigti Hepatito registrą

Šiandien Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė užregistravo Lietuvos Respublikos kraujo donorystės bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma nemokamai tirti donorų kraują, sukurti Hepatito registrą ir atlikti Hepatito registro duomenų patikrą.

„Tylusis žudikas — hepatitas C ir B — šienauja mūsų žmonių gyvybes, sveikatas. Todėl siūlau sukurti Hepatito registrą, o kiekvieno donoro kraują tikrinti nuo hepatito C ir B, atliekant nemokamus kraujo tyrimus. Žmonės ne tik jausis saugesni, bet ir bus skatinama neatlygintina kraujo donorystė, kuri mūsų šalyje dar nėra šimtaprocentinė. Neabejoju, kad galimybė nemokamai išsitirti kraują ir tuo pačiu padaryti gerą darbą sudomins daug žmonių, o tikslas iki 2020 metų turėti šimtu proc. neatlygintiną kraujo donorystę bus pasiektas nesunkiai“, — teigia D. Mikutienė.
Pasak Seimo narės, dažniausiai žmonės apie tai, kad yra infekcijos nešiotojai, sužino visiškai atsitiktinai, neretai tik tada, kai ligonio gyvybę išgelbėti tegali kepenų persodinimas.

 „Lėtinė hepatito infekcija gali būti visiškai išgydoma. Diagnozė nėra mirties nuosprendis. Tačiau infekciją reikia nustatyti kuo anksčiau, kai ji dar nespėja pažeisti kepenų. Vėlai diagnozuotas hepatitas kainuoja ne tik žmogaus sveikatą, kartais ir gyvybę, bet ir mokesčių mokėtojų pinigus, nes sudėtingas ligos ir jos pasekmių gydymas, įskaitant ir kepenų persodinimo operacijas, yra brangiai kainuojantis. Akivaizdu, kad didelius nuostolius patiria tiek pacientas, tiek visa valstybė ir jos piliečiai“, — sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

Lietuvoje hepatito paplitimas tarp donorų yra 17 kartų didesnis nei Lenkijoje ir net 375 kartus didesnis nei Vokietijoje. Lietuvoje hepatitu B gali būti užsikrėtę apie 50 000 žmonių, hepatitu C — apie 100 000 žmonių.

2015-03-25


Tiesioginiai merų rinkimai 2015

Rinkimų žemėlapis >>>>>


Darbdavių apdovanojimai 2015 02 03

2015 203

SIDA8448



Skaitykite Darbiečių žinias 2015 02 07



Globos namų statybomis domisi vicemerė

DSCF3

DSCF6

DSCF7



Rusų senieji Naujieji metai Šiaulių Kultūros centre

IMG 4979

IMG 4980 

IMG 4981

IMG 4987

IMG 4990

IMG 4989



Renginyje skirtame Sausio 13 dienos atminimui

000061

000062

DSC 1013

DSC 1019



Darbo partijos atstovų užregistruotos pensijų kompensavimo įstatymo pataisos

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad sumažintų pensijų kompensacijų gavėjai taip pat turi turėti teisę gauti ir socialinę pašalpą. Todėl politikas užregistravo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo pataisas, pagal kurias pinigai, kurie bus išmokami sumažintų pensijų gavėjams, nebūtų įskaitomi į asmens gaunamas pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą.

Linkiu sėkmės palaikant šią pataisą.



Lietuvos plaukimui 90 metų

Didžiuojamės plaukimo veteranais,viltis dedame į Rūtą ir linkime atsigręžti į plaukimo bazių infrastruktūrą.

20150109 211115



Darbo partijos pastangos nenuėjo veltui -
nuo sausio 1–osios didės ligos pašalpos ir nedarbo išmokos

Nuo kitų metų socialinio draudimo srityje Lietuvos žmonių laukia išties svarbios naujovės. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pabrėžia, kad 2015 metais bus įgyvendinti vieni svarbiausių socialinę aplinką žmonėms gerinantys sprendimai, apimantys ir ligos pašalpų, nedarbo išmokų didinimą, taip pat pensijų kompensavimą bei didinimą.

Ligos pašalpos didės nuo 40 iki 80 procentų.
Siekiant suvienodinti ligos pašalpos dydį visu ligos laikotarpiu, numatoma didinti ligos pašalpos, mokamos už trečią — septintą nedarbingumo dienas, dydį nuo 40 iki 80 proc. pašalpos gavėjo buvusio darbo užmokesčio.
Nuo 2009 m. gegužės 1 dienos iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 proc., o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos — 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.
Pirmųjų dviejų kalendorinių laikinojo nedarbingumo dienų apmokėjimo iš darbdavio lėšų tvarka nėra tikslinama.

Pašalpų padidinimui iki 80 proc. iš „Sodros“ biudžeto papildomai reikės apie 115,4 mln. litų. Nuo sausio nedarbo išmoka galės siekti 1041 litą.

Per krizę įvestas nedarbo draudimo išmokų sumažinimas nustoja galioti šių metų gruodžio 31 d. ir, kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jo pratęsti nesiūlo, nuo 2015–ųjų pradžios bedarbio pašalpos maksimalus dydis didės ir galės siekti 1041,60 Lt (301,67 EUR).

Šis dydis vėl galės siekti iki 70 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio.

Iki šių metų pabaigos galiojančiame Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme nustatytas ribojimas nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimaliam mėnesiniam dydžiui — šis dydis negalėjo siekti daugiau nei 650 Lt.

Nedarbo išmokų didinimui iš „Sodros“ biudžeto 2015 metais papildomai prireiks 130 mln. litų.Bus tęsiamas pensijų kompensavimas.

Dar šių metų pabaigoje pradėtos kompensuoti 2010–2011 metais sumažintos senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos. Šiais metais išmokėta 20 proc. apskaičiuotos nepriemokos. 2015 ir 2016 m. numatyta išmokėti po 40 proc. sumos, išmokant po lygią šio dydžio dalį kiekvieną ketvirtį.

 Tais atvejais, kai visa apskaičiuota nepriemoka neviršija 100 litų, ji bus išmokėta visa, neskaidant dalimis, šių metų pabaigoje.

 Pensijų nepriemokas gaus visi asmenys, kuriems senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos buvo sumažintos — ir dirbusieji, ir nedirbusieji. Tačiau dirbusieji gaus tik tą nepriemokos dalį, kuri susidarė dėl Vyriausybės patvirtinto mažesnio draudžiamųjų pajamų dydžio.

Visi nepriemokas gausiantys asmenys apie paskaičiuotas individualias sumas bus informuoti asmeniškai paštu šį rudenį. Rašyti prašymo dėl nepriemokų išmokėjimo nereikia.

Viso kompensavimui reikės 450 mln. litų.

Iš viso kompensavimas palies beveik 0,5 mln. senatvės ir netekto darbingumo pensijų gavėjų.

Pirmą kartą per 6–erius metus didės pensijos

Atsižvelgiant į esamą ir įvertinus planuojamą „Sodros“ biudžeto finansinę padėtį, planuojama nuo 2015 m. liepos 1 d. didinti pensijas.

Tiek bazinės pensijos, tiek einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius planuojama didinti po 3 eurus (t. y. po 10,36 Lt). Vidutiniškai senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidėtų 4,76 euro (16,43 Lt).

Šiam pensijų didinimui iš „Sodros“ biudžeto papildomai prireiktų 78,4 mln. Lt (22,72 mln. eurų), iš valstybės biudžeto — 13,6 mln. Lt (3,94 mln. eurų). Iš viso iš abiejų biudžetų didinimas pareikalautų 92 mln. Lt (26,66 mln. eurų).

Pensijų didinimas paliestų apie 867 tūkst. „Sodros“ pensijų gavėjų, apie 141 tūkst. šalpos išmokų gavėjų bei apie 7 tūkst. pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų.

 


Untitled


untitled12


Darbo partija nepritaria bet kokioms iniciatyvoms, susijusioms su mokesčių didinimu

Viešojoje erdvėje pasklidus informacijai apie studiją dėl Lietuvos socialinės ir darbo sistemos tobulinimo, kurioje buvo siūloma didinti mokesčius ir įvesti naujus,
Darbo partija pareiškia, kad tiek tokios studijos užsakymo idėjai, tiek joje išsakytoms mintims nepritaria ir griežtai nuo jų atsiriboja.

Anot partijos pirmininkės Loretos Graužinienės, dar iki studijos užsakymo partijos valdyba buvo supažindinta su šiuo klausimu ir jam buvo nepritarta.

Pasak politikės, partija labai gerai supranta, kad šalies gyventojams turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos kurti savo gerovę, siekti didesnių pajamų, plėtoti turimą verslą arba kurti naują.

„Darbo partijos rinkimų programoje buvome pasisakę ne tik prieš naujų mokesčių įvedimą, bet ir už esamų mokesčių mažinimą. Šiuo pažadu vadovaujamės jau trečius metus ir vadovausimės ateityje, todėl galiu nuraminti Lietuvos žmones — tol, kol Darbo partija yra valdžioje, pasiūlymai įvesti naujus mokesčius, ar kelti esamus, niekada nebus įgyvendinti“, — patikino L. Graužinienė



Meduolių spalvinimo akcija su berniukų choru Dagilėlis ir vadovu R.Adomaičiu

DMartinkieneDagilelis



Fotografijos muziejaus atidarymo šventė


Puikioje fotografijos muziejaus atidarymo šventėje kurios metu buvo pristatyta garsaus fotografo V.Luckaus fotografijos paroda lankėsi ir Kultūros minisrtas Š.Birutis.

DSC 0371DSC 0378

DSC 0332DSC 0333



TV-3 akcijai paaukota apie 400 litų

D.Martinkienės iniciatyva jos ir dar dviejų kolegių iškeptais pyragais buvo vaišinti Šiaulių miesto savivaldybės darbuotojai.
Akcijos metu buvo surinkta ir TV-3 akcijai suaukota apie 400 litų.

IMG 7716 IMG 7720


Darbo partija iškilmingai pradėjo merų rinkimų kampaniją

Šiandien vykusiame dvidešimtajame Darbo partijos suvažiavime Vilniuje buvo pristatyti 46 partijos kandidatai į merus, rinkimų programos gairės ir partijos rinkimų šūkis. Iškilmingai prasidėjus suvažiavimui, susirinkusiuosius sveikino Seimo Pirmininkė, Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Sveikinu visus su 20-uoju jubiliejiniu Darbo partijos Visuotiniu delegatų suvažiavimu bei mūsų visų bendros veiklos 11-uoju gimtadieniu. Šiandien čia daugiau kaip du tūkstančiai delegatų iš šešiasdešimties skyrių. Tai tik įrodo, kad Darbo partija yra didžiausia politinė jėga, norinti ir galinti spręsti svarbiausias Lietuvos problemas, nebijanti prisiimti atsakomybės — mes esame ta komanda, kuri sėkmingiausiai įgyvendina savo įsipareigojimus Lietuvos rinkėjams“, — sakė Darbo partijos pirmininkė L. Graužinienė.

Džiaugdamasi stipria ir vieninga komanda, pirmininkė pabrėžė, kad Darbo partijos į merus iškelti kandidatai bus žmonių kandidatai, kuriems svarbiausia — spręsti jų bėdas.

„Visi iki šiol nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu nuveikti darbai leidžia stipriai atsispirti ir pradėti naują etapą — aktyvų pasirengimą 2015-ųjų tiesioginiams merų ir savivaldybių tarybų rinkimams. Iki jų likus 113 dienų, noriu paraginti visus būti kaip niekad vieningus bei kryptingai siekiančius tikslo. Tik turėdami viziją, tikėdami tuo, ką darome, kartu su puikia komanda pasieksime pergalę. Mūsų merai yra žmonių merai, o šie rinkimai kitokie — bus renkami tie atstovai, kuriais žmonės tiki ir pasitiki. Aš žinau, kad mūsų iškelti kandidatai visada vadovausis taisykle — žmogaus problema yra svarbiausia. Noriu paraginti visus būti vieninga komanda, kryptingai siekiančia tikslų“, — kalbėjo L. Graužinienė.

Baigdama audringų plojimų sulaukusią kalbą, L. Graužinienė padėkojo Darbo partijos deleguotiems ministrams, Seimo frakcijos nariams, jauniesiems organizacijos DARBAS lyderiams.

„Nuoširdžiai dėkoju mūsų ministrams, jų komandoms, Darbo partijos frakcijos nariams ir, žinoma, seniūnui V. Gapšiui, kurio darbas tikrai nėra lengvas. Brangieji, noriu padėkoti visiems skyriams ir kiekvienam iš jūsų už aktyvią veiklą, bendros ateities vizijos kūrimą, idėjas, kurios tampa reikšmingais darbais Lietuvai. Negaliu nepasidžiaugti, kad Lietuvoje auga nauja, drąsi ir atkakli karta. Mūsų jaunimo dėka per Lietuvą keliauja Vienybės vėliava, garsindama mūsų jaunus, puikius lyderius. Noriu jiems padėkoti ir palinkėti didžiausios sėkmės! Visi esate stiprūs, kompetentingi ir pasiruošę prisiimti didelę atsakomybę! Kurkime gražesnę Lietuvą, eikime kartu!“ — ragino Darbo partijos pirmininkė L. Graužinienė.

Kalbėdamas suvažiavimo dalyviams, Darbo partijos garbės pirmininkas Viktoras Uspaskich ragino gerai pasirodyti artėjančiose rinkimuose, kvietė realiai pasverti kiekvieno norinčio dalyvauti kandidato galimybes ir linkėjo jiems būti ne tik profesionaliais, bet, svarbiausia, — nuoširdžiais.

„Puikiai žinote, kad, jeigu žmonės nematys nuoširdumo, jūs būsite atstumti. Jūsų akys turi blizgėti nuo noro dirbti gerus darbus. Nebandykite keistis, norėdami pritapti prie daugumos, nes tai draskys jus iš vidaus, todėl turite prisiminti, jog tai, ką darysite, darykite nuoširdžiai, nes šito reikia ne žmonėms, o jums ir tik jums. Neškime žmonėms esmę, o ne tuščias idėjas, vadovaukimės mūsų programa ir darykime tai, kas joje yra numatyta“, — sakė V. Uspaskich.

Darbo partijos rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys, akcentuodamas tai, jog pagaliau įteisinti tiesioginiai mero rinkimai yra Darbo partijos ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės nuopelnas, džiaugėsi, kad pirmuose Lietuvos istorijoje tokiuose rinkimuose darbiečiai kelia daug profesionalių ir patyrusių politikų, turinčių stiprų palaikymą savivaldybėse.

„Mūsų laukia rimtas iššūkis, nes pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai, tad mūsų kandidatams reikės įrodyti, kad jais pasitikima pelnytai. Aš tvirtai tikiu mūsų komanda ir Darbo partijos deleguojamais asmenimis. Tikėjimas būtinas, jeigu siekiame laimėti. Į šiuos rinkimus eikime drąsiai, pasitikėdami savimi ir darbiečių kandidatais, nes Darbo partija pirmiausia dirba žmonėms, atsakingai vykdydama rinkimų pažadus“, — teigė V. Gapšys.

Suvažiavime partiečiams buvo pristatyti kandidatai, rinkimų programos gairės, rinkimų vaizdo klipas, rinkimų šūkis „Dideli darbai prasideda nuo mažų“.

Pasveikinti darbiečius atvyko Ministras Pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas, Europos parlamento narys Valentinas Mazuronis, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko pavaduotojas Zbignev Jedinskij, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos verslo darbdavių generalinis direktorius Danas Arlauskas, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus, Lietuvos geležinkelininkų sąjungos pirmininkas Vilius Ligeika, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis ir jaunimo organizacijos DARBAS pirmininkas Benas Cechanavičius.

Darbo partijos keliami kandidatai artėjančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose:

1.    Alytaus miesto savivaldybė — Rima Mitkienė
2.    Alytaus rajono savivaldybė — Aurimas Truncė
3.    Anykščių rajono savivaldybė — Alfrydas Savickas
4.    Biržų rajono savivaldybė — Nijolė Žukienė
5.    Druskininkų savivaldybė — Renaldas Maziukas
6.    Elektrėnų savivaldybė — Vaidas Ratkevičius
7.    Ignalinos rajono savivaldybė — Manfredas Žymantas
8.    Jonavos rajono savivaldybė — Saulius Jakimavičius
9.    Jurbarko rajono savivaldybė — Saulius Lapėnas
10.    Kaišiadorių rajono savivaldybė — Arvydas Jurevičius
11.    Kalvarijos savivaldybė — Antanas Burinskas
12.    Kauno miesto savivaldybė — Vydas Gedvilas
13.    Kauno rajono savivaldybė — Antanas Makarevičius
14.    Kazlų Rūdos savivaldybė — Vaidmantas Pabedinskas
15.    Kėdainių rajono savivaldybė — Nijolė Naujokienė
16.    Klaipėdos miesto savivaldybė — Ivanas Romanovas
17.    Klaipėdos rajono savivaldybė — Anželika Šakinienė
18.    Kretingos rajono savivaldybė — Dalia Martišauskienė
19.    Lazdijų rajono savivaldybė — Arūnas Bacevičius
20.    Marijampolės savivaldybė — Metas Ražinskas
21.    Mažeikių rajono savivaldybė — Laimutė Kačerauskienė
22.    Pagėgių savivaldybė — Edgaras Kuturys
23.    Pakruojo rajono savivaldybė — Vytautas Kilčauskas
24.    Palangos miesto savivaldybė — Genoveita Krasauskienė
25.    Panevėžio miesto savivaldybė — Petras Narkevičius
26.    Panevėžio rajono savivaldybė — Rimantas Trota
27.    Plungės rajono savivaldybė — Mindaugas Jurčius
28.    Prienų rajono savivaldybė — Rima Zablackienė
29.    Radviliškio rajono savivaldybė — Justas Malinauskas
30.    Raseinių rajono savivaldybė — Algirdas Gricius
31.    Skuodo rajono savivaldybė — Audronė Pitrėnienė
32.    Šakių rajono savivaldybė — Antanas Litvinas
33.    Šalčininkų rajono savivaldybė — Alicija Ščerbaitė
34.    Šiaulių miesto savivaldybė — Danguolė Martinkienė
35.    Šiaulių rajono savivaldybė — Ingrida Venciuvienė
36.    Šilalės rajono savivaldybė — Antanas Damulis
37.    Švenčionių rajono savivaldybė — Vytautas Vigelis
38.    Tauragės rajono savivaldybė — Vaidotas Globys
39.    Trakų rajono savivaldybė — Gelena Drungilienė
40.    Ukmergės rajono savivaldybė — Rolandas Janickas
41.    Utenos rajono savivaldybė — Stanislovas Antuchevičius
42.    Vilkaviškio rajono savivaldybė — Edmundas Žalys
43.    Vilniaus miesto savivaldybė — Jonas Pinskus
44.    Vilniaus rajono savivaldybė — Vilija Filipovičienė
45.    Visagino savivaldybė — Virginijus Andrius Bukauskas
46.    Zarasų rajono savivaldybė — Arvydas Steponavičius

Darbo partijos suvažiavimo rezoliucija

2014 m. lapkričio 8 d. visuotiniame Darbo partijos suvažiavime, dalyvaujant 2081 delegatui, pirmininkaujant partijos pirmininkei Loretai Graužinienei, nutarta:

pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose kelti ir patvirtinti kandidatus į visų Lietuvos savivaldybių merus;

dalyvauti rinkimuose visose Lietuvos savivaldybėse, patvirtinti kandidatais į tarybų narius iškeltus partijos atstovus;

laimėjus rinkimus, prioritetiniais darbais miestų ir rajonų savivaldose laikyti: darbo vietų kūrimą, gatvių ir kelių rekonstrukcijas, šilumos ir komunalinių mokesčių mažinimą gyventojams, investicijų pritraukimą;

rinkimuose dalyvauti savarankiškai, nesudarant jokių koalicinių sąrašų;

kandidatams padėti vykdyti aktyvią rinkimų kampaniją: tinkamai pristatyti planuojamus darbus, miestų bei rajonų vizijas, artimiausius darbus ir skatinti visuomenę ateiti bei dalyvauti būsimuose rinkimuose;

dėti visas pastangas, kad Darbo partijos inicijuoti rinkimų pakeitimai, atvėrę galimybes visiems Lietuvos žmonėms merus rinkti tiesiogiai, vyktų itin skaidriai bei atitiktų griežčiausius demokratinių rinkimų standartus.

Suvažiavimas įgalioja Seimo Darbo partijos frakciją iki 2016 m. pasiekti tokį minimalios algos dydį, kuris sudarytų 60 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

2014 m. lapkričio 8 d., Vilnius


V. Gapšys: „Savo socialinę atsakomybę deklaruojančiam bankui pelno vaikymasis yra nedovanotinas“

 Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys palankiai vertina vakar oficialiai paskelbtą „Swedbank“ sprendimą, kad paskolų kaina po euro įvedimo pasirinkusiems būsto paskolų kainodarą litais nedidės, tačiau pabrėžia, kad neketina atsisakyti toliau inicijuoti Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisų, užkirsiančių kelią galimai bankų savivalei ateityje.

„Banko „Swedbank“ atsitraukimas buvo teisingas, bet, mano nuomone, tokia iniciatyva didinti palūkanas apskritai neturėjo kilti, išlaikant lojalumą ir pagarbą savo klientų atžvilgiu. Mes neatsiimsime projekto, nes ši situacija aiškiai parodė, kad įstatymai, atidžiau reguliuojantys bankų veiklą Lietuvoje yra būtini“, — sako V. Gapšys, šį antradienį Parlamento posėdžių sekretoriate užregistravęs Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisas, ribojančias bankų galimybes didinti litais paimtų paskolų palūkanas nuo kitų metų sausio 1 d., kai mūsų šalis prisijungs prie Euro zonos.

Pasak politiko, Darbo partijos frakcija rimtai svarstys visą įstatymų paketą, kad būtų deramai ginami Lietuvos piliečių, besinaudojančių bankų paslaugomis, interesai ir teisės. Politiko teikiamose Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio pataisose numatyta, kad „Visos teisinių dokumentų nuorodos į VILIBOR indeksą, įskaitant bet kurias kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą“, o keičiant indeksus „kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu, įskaitant bet kurias kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį. “

„Deja, tenka konstatuoti, kad „Swedbank“ atvejis — ne pirmas kartas, kuomet bankai ignoruoja tai, kad jie vykdo ne tik finansinę funkciją. Nors dauguma jų deklaruoja esą socialiai atsakingos įmonės, tačiau žodžiai kartais telieka žodžiais. Pelno vaikymasis bankininkystės sektoriuje kelia rimtą riziką valstybei, jos piliečių saugumui, todėl, norėdamas apsaugoti žmones, sieksiu, kad bankai įvertintų savo atsakomybę, prieš imdamiesi savanaudiškų sprendimų“, — pabrėžia Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas.

2014-11-06



Džiaugiuosi, kad DP seimo nariai atsakingai priima sprendimus:

Darbiečiai pasiekė savo — PVM lengvata šildymui galios neribotą laiką.

Darbo partijai kategoriškai pasisakius prieš siūlymą pridėtinės vertės mokestį šildymui didinti nuo naujųjų metų, Premjeras pažadėjo nustatyti, kad tokia lengvata būtų taikoma neribotą laiką.

Ministrų kabineto pirmininkui gavus naujausius skaičiavimus, pasitvirtino darbiečių prognozės, kad, atsisakius PVM lengvatos šildymui ir karštam vandeniui, daugumoje savivaldybių jų kainos padidės. Pasak Seimo Energetikos komisijos pirmininko darbiečio Kęstučio Daukšio, panaikinus PVM lengvatą šildymui, priklausomai nuo pasirinkto kuro kaina kone visiems vartotojams būtų pakilusi nuo 3 iki 12 proc.

9 proc. PVM lengvatos naikinimas labiausiai būtų palietęs žmones, uždirbančius nuo 1000 iki 2000 litų: kompensacijų už šildymą jie negautų, o papildomos išlaidos per šešis mėnesius patuštintų namų biudžetą. Pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų buto šildymas, už kurį pernai vidutiniškai reikėjo mokėti 300 litų, pabrangtų 30–40 litų per mėnesį.

Įvertinęs šias aplinkybes, premjeras siūlys kartu su biudžetu pratęsti PVM lengvatą šildymui neterminuotai ir prie šio klausimo negrįžti iki kadencijos pabaigos. 


 D. Mikutienė: „Būtina didinti sporto paslaugų prieinamumą visiems norintiems sportuoti"

Siekdama įgyvendinti sveikos gyvensenos principus, sudarant palankias sąlygas gyventojams gauti sporto paslaugas arčiau savo gyvenamosios vietos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė ir Seimo narių grupė siūlo įstatyme įteisinti sporto paslaugų teikimą, turint Individualios veiklos pažymą arba Verslo liudijimą.

„Didieji sporto klubai ir jų tinklai paprastai paslaugas teikia didžiuosiuose miestuose, tačiau pastaruoju metu sportas tampa prabanga, kuomet už mėnesio narystę tenka suploti ir keletą šimtų litų, ką sau leisti gali toli gražu ne kiekvienas. O štai mažesnių miestelių ar kaimo vietovių gyventojai apskritai dažnai neturi galimybės kur aktyviai sportuoti, tad tenka treniruoklius įsigyti patiems, o tai – irgi kainuoja. Sportuoti turėtų būti gyvenimo būdas, o ne tik turtingųjų privilegija", – sako Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

Įstatymu, kurį pasirašė 50 Seimo narių, siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatą, papildant, kad gyventojas, fizinis asmuo, taip pat galėtų teikti sporto paslaugas. Taip pat D. Mikutienė siekia apibrėžti, kad „Sporto paslaugų veikla – uždarose patalpose gyventojo, fizinio asmens, turinčio nuosavus sporto įrenginius teikiamos sporto klubo paslaugos pagal individualios veiklos pažymą arba įsigijus verslo liudijimą."

Priėmus įstatymo pataisas, individualiai besiverčiantys gyventojai, fiziniai asmenys, turintys nuosavybės teise sporto įrengimus, taip pat galės teikti sporto paslaugas. Pasak D. Mikutienės, tokiu būdu padaugės sporto paslaugų teikimo vietų, sumažės paslaugų teikimo kaina, o gyventojai turės platesnį pasirinkimą atstumo, paslaugų kokybės ir kainos atžvilgiu


MIELI MOKYTOJAI!

Šiandien Jūsų diena! Šiandien stabtelim ir pažvelgiam į Jūsų darbą savo vaikystės akimis. Kiek neišsakytų nuoširdžių dėkingumo žodžių telkiasi viduje, todėl šiandien savo vaikus atvedame į mokyklą, kupini pasitikėjimo ir pagarbos.
Būkit laimingi, mielieji, nešdami mūsų vaikams gėrį, skleisdami žinias, žadindami svajones. Tegul į Jūsų gyvenimus keleriopai sugrįžta tai, ką bėgant metams išdalinate vaikams.
Su Tarptautine Mokytojų diena!

Šiaulių m. mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė


dviratukų akcija

Šiauliuose įvyko dviratukų akcija, kuri buvo skirta miesto gimtadienio šventei paminėti.
Šį nuostabų renginį organizavo
Šiaulių
miesto darželiai.

IMGP7418


Nuoširdžiai dėkoju švietimo skyriaus vadovams, auklėtojoms, vaikams ir jų tėveliams.

Danguolė Martinkienė

Šiaulių Medelyno gyvenamojo rajono bendruomenės šventė

„Pavasario nuotaikos suburti“ – taip pavadinta Šiaulių miesto Medelyno gyvenamojo rajono bendruomenės šventė. Antrą kartą surengtame bendruomenės susibūrime taip pat buvo paminėtas Medelyno seniūnijos veiklos dešimtmetis, tad šventės dalyviai vaišinosi ir gimtadienio tortu. Jau tradicija tampa medelyniečių šventes rengti be alkoholio, tad gerą nuotaiką šventės dalyviams kūrė atlikėjai, pasirodymai ir kitos atrakcijos.


Reitingai niekada nemeluoja?

Vydas Gedvilas,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas

Ką tik paskelbti aukštųjų mokyklų reitingai, kaip ir reikėjo tikėtis, sukėlė nemenką šurmulį. Vieni universitetai pyktelėjo (galbūt ir teisingai), kiti – apsidžiaugė (galbūt ir nepelnytai). Aš savo ruožtu, negindamas ir negirdamas nė vienos aukštosios mokyklos, norėčiau pateikti keletą savų pastebėjimų.

  Pradėsiu nuo senos tiesos, kad reitingai – bet kurioje srityje – toli gražu nėra panacėja. Tuo jau ne kartą įsitikinome ir čia, Lietuvoje. Bene geriausias pavyzdys, kuris greitosiomis šauna į galvą – ką tik pasibaigę rinkimai į Europos Parlamentą.

  Prisiminkime: kolegoms socialdemokratams apklausos žadėjo mažiausiai tris, o greičiausiai – net keturias vietas. Gavo dvi. Be to, tikrai niekas neprognozavo tos vienos vietos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Gavo.

 Grįžtant prie aukštųjų mokyklų reitingavimo. Reikėtų prisiminti, jog kiekvienas reitingas turi savo metodologiją, kuri visuomet bus ginčų objektas. Ir suprantama, kad lietuviškas bei dar gana „jaunas“ reitingas savo metodologiją dar tobulins begalę kartų.

 Vertinant šių metų rezultatus, kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, kaip universitetas, ankstesniais metais rikiavęsis tarp lyderių, šiemet atsidūrė „autsaiderių“ gretose – ir atvirkščiai?

  Ar per metus kitose aukštosiose mokyklose įvyko kažkas ypatingo, kas leido joms šoktelėti lentelėje? Arba beviltiškai nukristi žemyn? Visi universitetai vykdo savo strateginius planus, atsiskaito bendruomenei bei visuomenei, yra akredituojami vykdyti studijų programas, įgyvendina projektus, investuoja į infrastruktūrą, studijas, mokslinę bazę ir t. t. Trumpai tariant – kardinalių pokyčių, kurie turėtų įtakos rezultatams, per vienerius metus neįvyko. Ir negalėjo įvykti.

  Stebina ir investicijų palyginimai su studentų skaičiumi. Manyčiau, tai – gana trumparegiška. Reikėtų nepamiršti atsižvelgti į dominuojančius studijų dalykus bei įvertinti tai, kad tą pačią infrastruktūrą visi studentai naudoja ne vienu metu.

  Mano nuomone, faktas, kad universitetai, kurių infrastruktūra yra vertinama itin gerai ne tik pačių studentų, bet ir visuomenės bei valstybės institucijų, ir tai, kad šią infrastruktūrą aukštosios mokyklos geba efektyviai pateikti naudoti dideliam studentų skaičiui – geros ir efektyvios vadybos pavyzdys.

  Visada gerai, kai yra su kuo palyginti. Šiuo atveju tokiu atspirties tašku galėtų būti Webometrics universitetų reitingas. Nors jo metodologija absoliučiai kitokia, būtent apie šį objektyvų ir viešą duomenų prieigą skatinantį reitingą girdėjau nemažai teigiamų atsiliepimų. Tiek iš Lietuvos, tiek iš Europos studentų, juos vienijančių organizacijų, pačių aukštųjų mokyklų. Kam įdomu – nesunkiai ras ir pamatys, koks pirmasis lyderių penketukas. Beliks palyginti jį su duomenimis, kuriuos skelbia lietuviškojo reitingo sudarytojai. Ir padaryti išvadą, jog reitinguose nebūna nei absoliučios tiesos, nei „geriausios“ metodologijos.

 Dėl to ir dėl kitų priežasčių dažnam ir kyla pagrįstų abejonių dėl atskirų reitingavimų tikslų, o gal net ir priežasčių.

 Dar, kita vertus, įdomu: kaip galima lyginti Stulginskio universiteto ir Dailės akademijos veiklos rezultatus? Arba Vilniaus universitetą su Lietuvos sporto universitetu? Kauno technologijos universitetą su Muzikos ir teatro akademija? Kaip galima lyginti piloto parengimą su vadybininko, mediko su užsienio kalbų specialisto, dainininko ar smuikininko rengimą su inžinieriaus?

 Bet kokiu atveju sakyčiau, jog aukštųjų mokyklų priekaištai, kad reitingavimas neaptariamas su akademine bendruomene, vertinimo metodika yra neskaidri ir prieštaringa, naudoti duomenys neatskleisti, neatrodo laužti iš piršto. Kartais išties pradedi galvoti, kad norima specialiai supriešinti akademinę bendruomenę – ir taip sukelti sumaištį visuomenėje. Kažkam tai gal ir naudinga.

 Kokia būtų išeitis? Kad ir pasikviesti patikimą tarptautinę reitingavimo agentūrą, kuri atliktų nepriklausomą ir objektyvų Lietuvos universitetų ar viso švietimo ir mokslo sektoriaus reitingavimą. Visiems būtų ramiau ir aiškiau.

 O kol kas lietuviškųjų reitingų sudarytojams ir jų „klientams“, švietimo institucijoms, norėtųsi palinkėti bendro darbo, siekiant objektyvumo. Tobulėti, mokytis iš pasaulinių pavyzdžių, o svarbiausia – bendradarbiauti bei siekti skaidrumo ir atvirumo visais klausimais. Net kai jie – nepatogūs ar nemalonūs.


mIELIEJI, KVIEČIU BALSUOTI UŽ ŠĮ KANDIDATĄ Į PREZIDENTUS:


 Seimo vicepirmininkas V. Gedvilas: „Europos diena – gatvės šokio ritmu“

Penktadienį, gegužės 9 dieną, nuo 11 iki 21 val., 6 Lietuvos miestuose daugiau kaip 500 jaunų mūsų šalies piliečių gatvės šokio rimtu skleis europietišką nuotaiką ir džiaugsmą į kiekvieno širdį.

Renginys „Europos vaikai“ skiriamas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečiui ir Europos dienai pažymėti. Juo siekiama priminti, jog esame europiečiai, o tautiškumas – vienas iš pagrindinių europietiškumo bruožų.

Renginio organizatoriai – asociacija „Ateities žmogus“, žinomas šokio meistras Saulius Skambinas ir Ernestas Vaičikauskas. Renginio globėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas.

„Siekiame populiarinti gatvės šokį, vadinamąjį „street dance“, tarp mokyklinio amžiaus vaikų kaip populiarų judėjimo būdą. Šokis – tai tam tikra kultūra, skatinanti bendrauti, tai gerų emocijų antplūdis, suteikiantis ne tik daug energijos, optimizmo, malonių pojūčių, bet ir pozityvaus mąstymo. Tai puiki mokyklinio amžiaus vaikų laisvalaikio praleidimo forma, jų užimtumas. Kartu tai – ir naujų talentų paieška“, – sako V. Gedvilas.

Demonstruodami gatvės šokius, vaikai aplankys Trakus, Elektrėnus, Kauną, Jonavą, Ukmergę ir Kėdainius.

Lietuvoje toks renginys organizuojamas pirmą kartą. Jaunieji šokėjai ir pedagogai šią tradiciją ketina tęsti ir kitąmet. Pasak S. Skambino, šokio ritmu bus lankomi bei džiuginami kiti Lietuvos miestai ir miesteliai.

 


Darbiečio iniciatyvos sėkmė:
vaikų kurtumo negaliai įveikti bus kompensuojami abu kochleariniai implantai

 Ministro įsakymu patvirtinus naują kochlearinių implantų kompensavimo tvarką, sunkią kurtumo negalią turintiems vaikams bus kompensuojami du abiem ausims skirti kochleariniai implantai. Kompensavimo klausimą dar praeitų metų rudenį pirmasis iškėlęs Seimo narys, darbietis Valdas Skarbalius teigia, kad šis ministerijos sprendimas yra itin reikšmingas, nes užtikrins vaikams jų gyvenimo kokybę.
„Labai džiaugiuosi, kad šis sprendimas išvydo dienos šviesą. Kartu su Darbo partijos frakcija dėjome daug pastangų, kad ši problema būtų nedelsiant keliama į viešumą. O iniciatyvą kompensuoti abu kochlearinius implantus vaikams visą laiką aktyviai palaikė ir Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, ir kiti koalicijos partneriai“, – kalbėjo V. Skarbalius. Iki šiol kochleariniai implantai vienai ausiai buvo skiriami, esant sunkiems arba labai sunkiems klausos sutrikimams, kai įprastos klausos gerinimo priemonės nepadėdavo. Tik išskirtiniu atveju, apkurtus dėl meningito, implantai buvo skiriami abiem ausims. Anot Seimo nario, sprendimas kompensuoti abu kochlearinius implantus vaikams netruks atsipirkti ir moraline, ir finansine puse. „Kochleariniai implantai – pažangiausias būdas kurtumo problemoms spręsti, padedantis visavertei kurčiųjų socialinei integracijai visuomenėje. Tikiu, kad investicijos į mūsų vaikų gyvenimo kokybę, jų galimybę visavertiškai pažinti pasaulį, sugrįš dešimteriopai, nes sveika visuomenė – tai kurianti, produktyvi visuomenė.“
Remiantis pastarųjų metų statistika ir gydytojų specialistų prognozėmis, per metus Lietuvoje tokių abipusių kochlearinių implantacijų gali prireikti 15–19 vaikų. Vieno vaikams kompensuojamo kochlearinio implanto bazinė kaina – 88 tūkst. litų. Kompensuojant du kochlearinius implantus vaikams papildomai iš PSDF biudžeto reikės apie 1,3–1,7 mln. litų.  „Kaip rodo statistika, Europos valstybėse didėja abipusių (abiem ausims) kochlearinių implantacijų skaičius. Kompensuodami kochlearinius aparatus vaikams, mes stojame į vieną gretą su kitomis valstybėmis, kuriose vaikų gerovė yra viena iš prioritetinių sričių“, – teigė Seimo narys.
Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje visiems kurtiesiems vaikams yra kompensuojamos išlaidos už du kochlearinius implantus. Gydytojams rekomenduojant antrojo implanto išlaidos kompensuojamos Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Olandijoje, todėl šiose valstybėse daugiau kaip pusei visų gimusių kurčiųjų atliekama abipusė implantacija, o kai kuriems pacientams antroji operacija atliekama vėliau. Be didelių apribojimų abipusė implantacija finansuojama Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Turkijoje.


 
Darbo partija pasirašė memorandumą su švietimo profesinėmis sąjungomis

Seime pasirašytas memorandumas „Dėl optimalaus Lietuvos švietimo finansavimo ir dėl saugios aplinkos švietimo įstaigoje“. Memorandumą pasirašė LR Darbo partijos frakcija kartu su Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos švietimo profesine sąjunga. Tai – jau ne pirmas kartas, kuomet suvienijamos profsąjungų ir darbiečių jėgos, siekiant pozityvių pokyčių švietimo sistemoje.

„Darbo partijos iniciatyva 2007 metais buvo pasirašytas susitarimas tarp penkių Seimo parlamentinių partijų ir švietimo profsąjungų. Šiuo susitarimu buvo įsipareigota teikti profesinėms švietimo sąjungoms visokeriopą paramą, ginant švietimo darbuotojų socialinius-ekonominius interesus, taip pat derinti su jais visus sprendimus švietimo klausimais, taip išvengiant socialinės įtampos ir konfrontacijos. Tai davė teigiamą poslinkį švietimo sistemos kaitai. Nes tik dialogas gali išspręsti problemas ir neatsakytus klausimus. Tikiu, kad šiandien pasirašyto memorandumo tikslai su laiku taip pat bus įgyvendinti“, – sakė Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Valentinas Bukauskas.

Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė darbietė Audronė Pitrėnienė, vertindama parengtą memorandumą, teigė, esą jai džiugu, kad švietimo profesinės sąjungos šiandien kalba ne tik apie finansavimą – kaip kelti mokytojų atlyginimus, bet ir apie lėšų, būtinų kokybiškai įgyvendinti ugdymo planą, svarbą. Ji taip pat akcentavo psichologinio ir fizinio smurto prieš mokytojus klausimo aktualumą. Pasak politikės, pagaliau oficialiuose dokumentuose viešai įvardijama smurto prieš mokytojus problema ir pasiūlytos realios priemonės su tuo kovoti. „Pasirašomame memorandume įvardintos nuostatos rodo švietimo profesinių sąjungų brandumą“, – teigė A. Pitrėnienė.

Kalbėdamas apie poreikį užtikrinti optimalų Lietuvos švietimo finansavimą, švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sakė, kad šiandien būtina kuo skubiau spręsti pedagogų darbo apmokėjimo klausimus, nes esama daug šios sistemos spragų: „Kaip matome, daugiau nei pusei šalies mokytojų taikomi minimalūs mėnesinių tarifinių atlygių koeficientai, o devyniems iš dešimties mokytojų atlyginama ne už visus mokykloje dirbamus darbus. Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo kasmet mokytojų darbo krūvis mažėja, o tuo pačiu menksta ir jų atlyginimai. Ir tai – tik dalis problemų“, – pabrėžė jis.

Pasak A. Jurgelevičiaus, pirmiausia svarbu politikų noras daryti konkrečius žingsnius. „Nieko nedarymas mažina pasitikėjimą švietimo sistema, o švietimas ir nihilizmas nesuderinami. Deja, šiandien nihilizmas ypač plinta tarp tų, kurie turi diegti etines dorybes – mokytojų. Būtini atsakingi ir skubūs politikų sprendimai“, – kalbėjo švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.

Kaip minėta, memorandumu siekiama pokyčių ir švietimo įstaigų saugumo srityje.
„Pagal mūsų atliktą pedagogų emocinės aplinkos tyrimo rezultatus, kone septyni iš dešimties mokytojų per pastaruosius metus asmeniškai patyrė psichologinį, pasitaiko net fizinio smurto atvejų. Taigi mokytojų darbas sudėtingėja ir užmerkti akis prieš realius faktus – nevalia. Šis memorandumas – reikšmingas žingsnis, toliau kuriant saugią švietimo ir ugdymo sistemą“, – sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.

Lietuvos profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad šiuo metu vienintelė Darbo partijos frakcija rodo realų susidomėjimą švietimo sistema Lietuvoje ir pozityviais jos pokyčiais. Tačiau pažymėta, kad memorandumas bus pristatytas ir kitoms parlamentinėms frakcijos, kviečiant bendradarbiauti, diskutuoti, pildyti pasirašytą dokumentą.

Visi šiandien pasirašyti memorandumo punktai jau anksčiau buvo aktyviai aptarti nacionalinio pedagogų forumo „Lietuvos švietimas Europos Sąjungos kontekste: kaip užtikrinti racionalų finansavimą ir saugią mokyklą“, vykusio Lietuvos Respublikos Seime balandžio 16 d., metu. Forume dalyvavo daugiau nei 300 švietimo darbuotojų iš visos šalies.


Darbiečiai siūlo leisti į Seimą kandidatuoti asmenis nuo 23 metų

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai užregistravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma numatyti galimybę Seimo nariais tapti asmenims, rinkimų dieną sulaukusiems 23 metų. Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta norma, jog kandidatuoti į Parlamentą gali asmenys, ne jaunesni nei 25 metų.

„Visada sakiau, kad iniciatyvus ir plačiai mąstantis jaunimas gali įsilieti į valstybės valdymą bei teisėkūrą ir sėkmingai dirbti su politikos senbuvius. Jau ne vienerius metus dirbu su jaunais, išsilavinusiais ir veržliais žmonėmis. Šiandien tokiam jaunimui tenka vis svarbesnis vaidmuo. O jų ir patyrusių politikų sąjunga gali užtikrinti įgyvendinimą idėjų ir iniciatyvų, palankiai keičiančių visuomenę ir užtikrinančių žmonių gerovę“, — sakė įstatymo projektą pateikęs Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Šią Konstitucijos pataisą darbiečiai registravo, vykdydami savo programinius įsipareigojimus rinkėjams. „Šią pataisą Seimui teikiau ir praėjusios Seimo kadencijos metu, tačiau konservatorių ir liberalų pastangomis ji buvo numarinta. Tikiu, kad šios valdančiosios koalicijos prioritetai yra kitokie, ir šią, jaunimui itin reikalingą konstitucinę nuostatą mums pagaliau pavyks priimti“, — sakė V. Gapšys.

Amžiaus cenzas kandidatams į nacionalinių parlamentų (žemųjų rūmų) narius ES valstybėse svyruoja nuo 18 iki 25 metų. Beveik pusė ES šalių kandidatams taiko 18 metų amžiaus cenzą. Aštuonios šalys, įskaitant Lietuvos kaimynes — Lenkiją, Latviją ir Estiją, taiko 21 metų cenzą. Dvi šalys (Prancūzija ir Rumunija) yra nustačiusios 23 metų cenzą, o toks pat kaip ir Lietuvoje amžiaus cenzas kandidatams taikomas tik trijose ES valstybėse — Graikijoje, Italijoje ir Kipre.


V. Gedvilas: „Norite euro? Kalbėkite su žmonėmis“

Man niekuomet nepatikdavo tie valstybės tarnautojai ar politikai, kurie žmones laiko kvailiais. Kurie mano, jog už juos yra kur kas protingesni. Labiau patyrę. Daugiau žinantys ir suprantantys. Tiesiog – „pateptųjų“ kasta.

Nepatinka ir tie, kurie pernelyg greitai pamiršta – arba visai nežino – kad politiko gyvenimas neatsiejamas nuo tautos. Kad politikai turi tarnauti tautai, dirbti jos labui – o ne atvirkščiai. Kad tai – jokia deklaracija, o realybė.

Todėl politikas – tikras politikas, o ne tas, kuris save tokiu tik vadina – turi kuo dažniau bendrauti su žmonėmis. Pačiais įvairiausiais. Tam, kad žinotų, kuo jie gyvena, kaip gyvena ir kokia jų nuomonė vienu ar kitu valstybės valdymo klausimu. Nuomonė svarbiausiais klausimais – tiesiog būtina.

Dabar gi susidaro įspūdis, jog nemažai daliai mūsų politikų toji nuomonė – ne motais. Blogiausia, jog tai pasakytina net apie tuos, kurie užima itin aukštus postus. Kurių sprendimai lemia Lietuvos kelią į vieną ar kitą pusę. Kurie tiesiogiai susiję ir atsakingi už tai, kaip gyvename šiandien ir kaip gyvensime ryt, po mėnesio, pusmečio, metų kitų.

Euras – neabejotinai viena iš „karščiausių“ ir aktualiausių nūdienos temų. Tačiau ar politikai bent žino, ką apie tai mano paprasti žmonės? Labai tuo abejočiau.

Jie žino, ką apie tai mano verslas. Įvairios asociacijos. Užsienio šalių partneriai. Asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje ir panašiose institucijose. O kaipgi tie, kurie toliau nuo Vilniaus? Kurie gyvena vadinamojoje provincijoje? Kurie yra pensininkai? Ir dar daugelis kitų?

Pastarąsias kelias savaites teko nuolat važinėti po Lietuvą. Visų pirma – po Žemaitiją. Susitikti su žmonėmis, kalbėtis jiems rūpimomis temomis. Ir, žinoma, atsakinėti į klausimus.

Vienas ir tas pats klausimas lydėjo visur: ar tikrai Lietuvai reikia euro? Kuomet su kolegomis paprašydavome pakelti rankas tų, kurie mano, kad euro nereikia, – pakildavo kone visos. Procentine išraiška vertinant, gal koks 10 proc. sudalyvavusiųjų šioje improvizuotoje apklausoje keldavo rankas už eurą

Žmonių argumentai iš esmės tokie patys. Juk litas – mūsų istorinė, nacionalinė valiuta. Jis toks pat brangus, kaip mūsų Laisvė, himnas, Trispalvė. Ir ekonominiai: įsivedus eurą, kils kainos, juk kitose valstybėse taip buvo. Galiausiai – istoriniai: buvo tų valiutų keitimų Lietuvoje, puikiai prisimename, kad nė vienas neatnešė didelio džiaugsmo – tik rūpesčių ir nepatogumų.

Taip mano tikrai didelė dalis žmonių. O Vyriausybė skelbia, kad euras tikrai bus. Nuo kitų metų. Taip sakant, pastatykime skeptikus ir nuogąstaujančius prieš faktą. Taip reikia – ir taip bus.

Tai – ne tas kelias, ne tie veiksmai, kurių tikisi žmonės. Vyriausybė, Lietuvos bankas ir kiti, kurie tiki euru ir nori jo, turėtų elgtis visiškai kitaip. Jei ne dėl žmonių, tai bent jau dėl savo reitingų.

Lietuvai reikia euro? Mums visiems nuo to bus tik geriau? Tai eikite ir aiškinkite tai žmonėms, kurie netiki. Kalbėkitės su jais, įtikinėkite, pateikite argumentus, skaičiavimus, užsienio šalių patirtį ir visa kita. O ne kalbėkite aukštomis frazėmis apie Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai ir panašius dalykus.

Žmonės nėra kvaili, o jūs nesate patys protingiausi. Žmonės nori, kad jų išklausytų – ir kad jiems paaiškintų, kodėl geriau vienaip, o ne kitaip. Tai jų teisė – ir jūsų pareiga.

Vydas Gedvilas yra Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas


Meilė ir atjauta prieš sparnuotąsias raketas

Seimo Darbo partijos frakcijos narys
Darbo partijos garbės pirmininkas
Viktoras Uspaskich

Pakapsčius įvairių dvasinių lyderių mokymus, paanalizavus vedų civilizacijos psichologiją, padarai išvadą – senovės išminčių traktatai teigia, kad moteris, nerealizavusi savęs meilėje artimui, turi didžiulę griaunančią jėgą. Kalbant apie artimą, tai nebūtinai turi būti sutuoktinis. Tai – ir vaikai, tėvai, giminaičiai, draugai ar galų gale kaimynystėje gyvenanti vieniša senutė.

Ar mūsų prezidentė ir nebus ta moteris, kurios taip bijojo senovės išminčiai? Tikra tiesa – jos griaunamosios jėgos pavydėtų bet koks Indijos ar Ramiojo vandenyno cunamis. Per penkerius metus iki pamatų sugriauti geri santykiai su kaimyninėmis šalimis ir Gruzija (taip ilgai ir kruopščiai Valdo Adamkaus dirbtas darbas nuėjo perniek), dirbtinis flirtas su Aleksandru Lukašenka – nenuoširdus, parodomasis, nesiekiantis gerovės bendruomenei, o tik savo reklamai. Anot išminčių, toks elgesys yra griaunantis. Galutinai sugriauta jau ir taip klibėjusi teisėsaugos sistema, o teisėsaugos pareigūnai tapo ne tiesos ieškotojais, o statutiniais pareigūnais, siekiančiais įtikti, išsaugoti savo šiltą vietą ar gauti paaukštinimą. Stipriai išklibinta šalies finansų sistema, proteguojant šaliai nenaudingas skolinimosi sutartis ir ekonomiškai nepagristus projektus. Ir toliau griaunamas Lietuvos verslininkų įvaizdis pasaulio rinkose, proteguojant skandinavišką verslą, o savąjį priskiriant prie „žemesnės ir nepatikimos kategorijos“. Be skrupulų griaunama tūkstantmečius Lietuvoje gyvavusi vyro ir moters santykių samprata, palaikant ir pateisinant gėjų išsišokimus ir siekį dominuoti. Iš paprastų žmonių atimta net teisė manyti, kad jie gali turėti savo nuomonę šaliai svarbiais klausimais. Nes prieš Visagino atominės elektrinės statybą balsavo tik „tamsuoliai ir neišmanėliai“, o 70 proc. išsakiusių savo nuomonę žmonių tėra tik p. Dalios įsitikinimų balastas. Na, o likdavus laisvo laiko tarp „strateginių griovimų“, galima ir kokį vieną kitą bankelį sugriauti, na, pvz., „Snorą“... Negi sėdėsi, nieko neveikdama. Jau nekalbant apie teisę ir garantijas į teisingą, per visą gyvenimą uždirbtą pensiją bei atlygį už darbą. Visa tai varo tautą į neviltį, kelia nepasitikėjimą valstybe ir didina emigraciją.

Sakoma, kad pats aukščiausias tautos lyderio tikslas turi būti vesti savo žmones į laimę. O kokie mūsų prezidentės tikslai? Nieko apie juos negirdėjome. Nors, atrodo, girdėjome. P. Dalia gi aiškiai pasakė – „sunaikinti oligarchus“. Pirmus penkerius metus naikina naikina, dabar išgirdome, kad jie lyg ir mutavo, tad antrą penkerių metų kadenciją bus ką veikti. YES!!!

Nes Lietuvoj jau kaip ir nebeliko prezidentinės veiklos antrai kadencijai, viskas, kas jos jėgoms, jau sugriauta ir sunaikinta, bet, pasirodo, ne, jie juk dar gali mutuotis! O kova su savo pačios sukurtais vaizdiniais – va čia tai dėmesio vertas „tūsas“.

Tai va taip ir atsitinka, kai moteris, vietoj meilės artimui ir savo pirmapradės misijos vykdymo, įsitaiso juodą karatė diržą ir nusprendžia daužti visus, kas drįsta įkišti bent pagaliuką į jos asmeninių ambicijų vežimo ratus.

 Kai yra tik ambicijos ir nėra savo prigimties suvokimo, kenčia ir pats žmogus, ir jo aplinka. Kaip sako dauguma dvasinių lyderių, „žmogaus laimė slypi jo brandžios sąmonės rankose, bet ne jo ambicijų rankose“. Žinau, kad žmogus, per savo ambicijas ir puikybę nerandantis tikrojo savojo gyvenimo kelio, yra labai nelaimingas. Taip kaip ir mūsų prezidentė. O tai yra didelė šalies nesėkmė, turint omenyje jos pareigas.

 Ar gali žmogus duoti kitiems tai, ko pats neturi? Žinoma, kad ne. Sakoma, kad žuvis pūna nuo galvos. Kokią energiją ir išmintį spinduliuoja valstybės vadovas, tokioje energijoje gyvena ir visa tauta. O ką spinduliuoja mūsų prezidentė? Deja, tik neapykantą, aroganciją, priešpriešą, nejautrumą ir didelę nemeilę žmonėms. Tokios nemeilės dar reikėtų paieškoti. Todėl ir gyvename visi nesantaikos, pavydo ir priešpriešos katile. Ar bent kas galėtų pateikti tokį faktą, kai mūsų prezidentė buvo priėjusi prie paprasto žmogaus ir paklausus jo: „Klausyk, Petrai, ar tu esi laimingas, gyvendamas toje šalyje, kurios vadovė esu aš“. Žinoma, tai būtų iš fantastikos srities.

 Ir ar reikia Lietuvos žmonėms tos kovos prieš „oligarchus“, šiuo atveju – tik įsivaizduojamus, nes oligarchų sąvoka reiškia kai ką kita? Juk, kai sveikiname savo artimuosius svarbiomis progomis, pirmiausia, jiems linkime meilės, džiaugsmo, ramybės... Ir niekam nelinkime pergalių prieš oligarchus. Juk visi tiesiog intuityviai jaučiame, kad ne tose pseudopergalėse slypi laimingumas.

Kaip teigia psichologas Tomas Girdzijauskas, vienišos moterys darosi isteriškos, negali suvaldyti savo emocijų. Džiaugiausi, kai mūsų prezidentė buvo susitikusi su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Galvojau, kad jis parodys jai kelią, kaip atrasti vidinę harmoniją ir stiprybę, esant bet kokioms išorinėms aplinkybėms. Negaila buvo net tų Kinijos rinkų, kurias mūsų pramonininkai prarado dėl šio susitikimo, dėl to stipriai nukentėjo ir mūsų verslas, ir visa šalies ekonomika. Bet kur tau... Visa Dalai Lamos ir Grybauskaitės susitikimo nauda – tik graži „fotkė“, kad galėtų pasipuikuoti, pvz., „feisbuke“. Taip ir neišgirdo ji svarbiausio Dalai Lamos mokymo, kad jokios valstybės karinės pajėgos nenugalės nei terorizmo, nei išorės priešų, o visa tai sustabdyti gali tik vidinė apsauga, t. y. altruizmas, meilė savo tautai, visiems be išimties. O altruizmas ir yra būtent nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove labiau nei savo. Mūsų prezidentės atveju, tai yra savireklama ir susireikšminimas, savo kompleksų slėpimas, gal net priklausomybė nuo savo praeities ir su ja susijusių faktų bei iš to kylanti perdėta desperacija.

 Altruizmas pasireiškia tada, kai žmogus yra laisvas nuo visko ir supranta, jog kiti žmonės yra iš esmės geri, todėl labiau rūpinasi kitais nei savimi ir aiškiai jaučia kitų vertę. Taip ir nesuprato mūsų prezidentė, kad kol aukščiausio šalies vadovo sąmonę valdys isteriškos emocijos, o ne brandi nuovoka, tol mūsų šaliai tai bus daug didesnė grėsmė nei visi Rusijos tikri ar tariami kėslai. Ir kol savyje neturėsime meilės artimui ir altruizmo apraiškų, tol nepadės mums jokie naujos ginkluotės įsigijimai.

 Nors kadencijos pradžioje D. Grybauskaitė deklaravo, kad pasaulinio lygio autoritetai jai yra Mahatma Gandis ir Vinstonas Čerčilis, o iš šiuolaikinių politikų – Margareta Tečer. Ji net fotografavosi su Dalai Lama, bet iš tiesų matosi, kad pagrindinis jos „autoritetas“ yra Vytautas Landsbergis. Ir tai – ne dėl išminties, o iš baimės dėl lendančių kompromatų. Štai ir išeina, kad tauta vėl rinks D. Grybauskaitę, o gaus nemokamą priedą – V. Landsbergį, kurio griaunamajai energijai nesugebės prilygti net ir nemeilėje gyvenanti isteriška moteris.

 Baigdamas palinkėčiau prezidentei pirmiau ne tankus ir lėktuvus pirkti, o išmokti su meile priimti visus Lietuvos žmones ir net jų netobulumą, jau nekalbant apie jų politines pažiūras ar religijas. Tada tikrai būsime ir saugesni, ir ramesni, ir stipresni. Priešingu atveju, blaškysimės amžinai tarp dviejų vertybių sistemų. Kaip pasakė V. Čerčilis, „įgimtoji kapitalizmo yda – netolygus gerovės paskirstymas. Įgimtas socializmo „privalumas“ – tolygus skurdo paskirstymas“. Kaip žinia, jis pasirinko pirmąjį variantą, todėl pusė Lietuvos ten ir išvažiavo, taip parodydama, ko iš tikrųjų nori Lietuvos tauta.


Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena


a001n

a003n

a003n

a004n

a002n

007n


Užgavėnės prie Žaliūkių vėjo malūno

Dėkoju kultūros bendruomenei už gražią šventę o šiauliečiams už puikų pasiruošimą ir gausų dalyvavimą.

Šiaulių miesto
Mero pavaduotoja
Danguolė Martinkienė

uzgavenes 2

uzgavenes 5

uzgavenes 4

uzgavenes 1


PROFESINIO RENGIMO CENTRE LANKĖSI ŠVIETIMO VICEMINISTRĖ S.KAUZONIENĖ

Susitikime su Profesinio rengimo centro atstovais ir Švietimo viceministre Svetlana Kauzoniene buvo aptartos PRC perspektyvos.

IMGP9084

IMGP9085

IMGP9072

IMGP9074

IMGP9088

IMGP9094

IMGP9101

IMGP9105



KLUBO "ŠIAULIETĖ" LABDAROS VAKARO AKIMIRKOS
Šiaulių arenoje vykusio klubo labdaros renginio metu
surinktos lėšos buvo skirtos gabiems dailės mokyklos mokiniams paremti.

000093

000092

000091


SUSITIKIME SU DAILĖS MOKYKLOS MOKINIAIS
Gabiausių vaikų apdovanojimai drauge su klubu "Šiaulietė"

000096

000094

000095 


Mielieji,

tapykite savo Gyvenimo paveikslą ryškiausiomis spalvomis,
kurkite Gyvenimą kaip harmoningą muzikinį kūrinį,
pasidžiaukite savo Gyvenimo gražiausiomis akimirkomis ir būkite laimingi
pasitikdami šv. Kalėdas bei Naujuosius 2014-uosius metus
!

anim ziema2

SUSITIKIME SU ŠVIETIMO BENDRUOMENE

Gražiausių  777 Šiaulių miesto gimtadienio įdėjų konkurso apdovanojimai




Mieli Šiaulių miesto žmonės,

 sveikinu jus su ypatingu miesto gimtadieniu – trijų septynetukų
 sėkmės metais. Dalykimės šia sėkme visi kartu, juk mes kiekvienas
 esame miesto dalelė. Meilė savo Šiauliams ir jame gyvenantiems
 žmonėms tegul tampa nuolatiniu jausmu. Auginkite mylimą miestą savo
 širdyse ir kartu aukite jame savo prasminga veikla.
 Šiaulių gimtadienis - tai kiekvieno iš mūsų šventė. Tad švęskime
 kartu ir pasidžiaukime, kad esame didelio ir gražaus miesto kūrėjai.

 Su gimtadieniu!

 


Viceministrė domėjosi vaikų sveikata ir reabilitacija

 Sveikatos apsaugos viceministrė dr. Jadvyga Zinkevičiūtė su darbo vizitu Šiauliuose lankėsi miesto mero pavaduotojos Danguolės Martinkienės kvietimu. Savo veiklą pristatė miesto savivaldybei pavaldūs Sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Nuomonėmis apie Šiaulių reabilitacijos centro paslaugas dalinosi ir pacientai, ir čia dirbantys specialistai. Taip pat aplankytas Labdaros ir paramos fondas ,,Agapao", kuriame siekiama socialiai integruoti priklausomybę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų besigydančius žmones.

2201308

...3201308

Besilankydama didžiausią regione reabilitacinio darbo patirtį turinčiame Šiaulių reabilitacijos centre viceministrė atkreipė dėmesį į šios įstaigos sugebėjimą pritraukti ne tik pacientus, bet ir jaunuosius specialistus.

 Šiomis dienomis savo veiklos dešimtmetį mininti centro direktorė Irina Jazdauskaitė – Uščiauskienė akcentavo, kad čia reabilitacijos paslaugos teikiamos savarankiškumo, visapusiško savęs realizavimo ir geresnės gyvenimo kokybės po įvairių ligų ar traumų siekiantiems asmenims.
Kasmet jų yra tūkstančiai. Centre atliekamos ir sveikatinimo procedūros, į kurias kviečiami visi savo sveikatai ir grožiui neabejingi žmonės.
Pagal gyventojų pageidavimus bei siekiant efektyvesnės įstaigos veiklos nuo šių metų liepos 1 d. centre veikia elektroninė registracijos ir paslaugų valdymo sistema. 
Kaip vyksta priklausančiųjų nuo narkotikų ir psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacija už miesto ribų, Romučiuose, esančioje bendruomenėje „Agapao", apie tai viceministrei pasakojo jos direktorius Andrejus
Karpovas: „Pagrindinis mūsų tikslas – padėti priklausomybes turintiems žmonėms. Pritaikome specialias programas lygtinai nuteistų, priklausomų nuo narkotikų ir psichiką veikiančių medžiagų, jaunų žmonių gydymui, padedame keisti žmogaus įpročius, formuoti sveiko ir blaivaus gyvenimo įgūdžius". Vienu metu dirbti, mokytis ir gyventi čia gali iki 20-ies savo gyvenimą keisti pasiryžusių žmonių.


ATVIROS TARPTAUTINĖS ŠIAULIŲ MIESTO VETERANŲ PLAUKIMO VARŽYBOS

zulpa2

 
Šiauliuose jau ne pirmus metus rengiamos veteranų plaukimo varžybos. Šiemet varžybose panoro savo jėgas išbandyti per 140 veteranų
iš Rusijos (Karaliaučiaus),   Latvijos, Estijos ir mūsų šalies klubų.



Video


 



ALYTAUS ŠVIETIMO DARBU DOMĖJOSI KOLEGOS IŠ LIETUVOS


Svečiai

Alytaus miesto savivaldybėje lankėsi Šiaulių miesto, Druskininkų savivaldybės, Alytaus, Lazdijų ir  Varėnos rajonų savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovai. Juos priėmė Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas. Susitikime taip pat dalyvavo mero pavaduotoja Nijolė Makštutienė, mero patarėjas Romas Jankauskas, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Ąžuolas, administracijos direktoriaus pavaduotoja Aira Visockaitė.

Sveikindamas atvykusius svečius, savivaldybės meras Jurgis Krasnickas linkėjo turiningo apsilankymo Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, gerų įspūdžių, dalijimosi gerąja patirtimi. „Esu įsitikinęs, kad Alytuje pamatysite tai, ką turime geriausio", – kalbėjo meras.

Kartu su Šiaulių švietimo darbuotojais atvykusi Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė pasidžiaugė atgimstančia gražia tradicija švietimo padalinių vadovams kasmet lankytis vis kitoje savivaldybėje, dalintis gerąja patirtimi, pasimokyti ir pamatyti, kaip kasdien iškylančius iššūkius ir problermas sprendžia kolegos.

Šiaulių vicemerė D. Martinkienė Alytaus miesto vadovams įteikė atminimo dovanas ir pakvietė apsilankyti Šiaulių miesto savivaldybėje.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas svečius supažindino su Alytaus miesto savivaldybės vykdoma švietimo politika ir jos ypatumais.  Jo teigimu, ne veltui yra sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti, todėl ir svečiams bus pasiūlyta aplankyti pakankamai daug švietimo įstaigų.

Svečiai lankėsi Alytaus lopšelyje-darželyje „Putinėlis", Alytaus „Sakalėlio" pradinėje mokykloje, Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijoje, Alytaus Piliakalnio pagrindinėje mokykloje, Alytaus Putinų gimnazijoje, Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje, Alytaus jaunimo centre, pabuvojo prie Laisvės Angelo, Sausio 13-osios kryžiaus, Nurimusio varpo memorialo, Atgimimo ąžuolo, žvalgėsi po Miesto sodą.    


 

LR ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO DAINIAUS PAVALKIO VIZITAS ŠIAULIUOSE

ministr

LR Švietimo ministras Dainius Pavalkis kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais Švietimo organizavimo skyriaus vyr. specialistu Arvydu Vaitiekėnu ir Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninės politikos analizės skyriaus vyr. specialiste  Jurga Zacharkiene viešėjo Šiauliuose. Vizito tikslas – susipažinti su Šiauliais ir padiskutuoti Šiaulių miesto  bendrojo ugdymo mokyklų tinklo
pertvarkos klausimais.
Gegužių progimnazijoje įvyko susitikimas su miesto  bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų vadovais,  jų atstovais, savivaldybėje – su Šiaulių regiono plėtros tarybos nariais ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariais.
Santarvės vidurinėje mokykloje diskutuota  tautinių mažumų klausimu,
Šiaulių universitete aptarti regioninio universiteto klausimai, susipažinta su sporto plėtros galimybėmis Šiauliuose.
Ministras pritarė darbiečių vykdomai politikai ir palinkėjo sėkmės tolesniuose darbuose.
Vizito metu Švietimo ministerijos svečius lydėjo vicemerė Danguolė Martinkienė ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Angelė Kavaliauskienė.



G.VENCLAUSKAITĘ MIESTO VADOVAI PASVEIKINO SU VALSTYBINIU APDOVANOJIMU

DSC00611Šiaulių miesto vadovai, pakvietę į Savivaldybę Šiaulių miesto garbės pilietę Gražbylę Venclauskaitę, pasveikino ją su valstybiniu apdovanojimu. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga vasario 16-ąją apdovanojo šiaulietę ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiumi.
Gegužės mėnesį 101 metų sulauksianti G.Venclauskaitė džiaugėsi kelione į Prezidentūrą.
“Pasodino mane Prezidentei iš dešinės, o man iš dešinės atsisėdo J.Olekas (Krašto apsaugos ministras). Sėdžiu sau tokioje garbingoje kompanijoje. Iš vienos pusės – ginklai, iš kitos – garbė”, - pasakojo jumoro nestokojanti buvusi advokatė.
Miesto garbės pilietei dar kartą padėkota už miesto muziejui padovanotą tėvų Venclauskių namus. Ji papasakojo, kad jos tėvas, buvęs pirmasis Šiaulių burmistras, norėjo nupirkti sklypą ir pastatyti pastatą miesto muziejui. Tačiau šiems planams dar 1938 m. sutrukdė tėvo liga, nusinešusi jo gyvybę. Todėl jo dukra jaučiasi įvykdžiusi tėvo norą.
“Manęs daug kas klausia, kodėl aš gyvenu ne Vilniuje, o Šiauliuose. O kas man tas Vilnius? Šiauliai – mano namai. Kasdien eidama bulvaru, susitinku po kelis žmones, kurie mane užkalbina, bendrauja. Esu liaudies advokatė”, - sakė G.Venclauskaitė.
Miesto meras Justinas Sartauskas pasidžiaugė, jog garbės pilietės apdovanojimas – tai garbė visam miestui. Įteikęs viešniai gėlių ir jos mėgstamo “Rūtos” juodo šokolado, meras palinkėjo jai stiprios sveikatos ir malonių susitikimų.

 2013 02 19


 
Mielieji,

Nors rinkimai baigėsi, bet politinės aistros vis dar netyla. Jūs tapote liudininkais, kad mūsų demokratinėje valstybėje dar daug nedemokratiškų poelgių ir vertinimų. Tai reiškia, kad turime dar labiau susitelkti ir parodyti, jog esame vieningi, ištvermingi ir pasitikintys savimi.
Nuoširdžiai dėkoju visiems, kas šiuose Seimo rinkimuose atidavėte balsą už mane. Ypač dėkoju Zoknių bendruomenei, kurios palaikymas suteikė stiprybės ne tik atkaklioje rinkiminėje kovoje, bet ir įkvėpė tiems darbams, kurie atrodė neįveikiami.

Ačiū visiems už balsą, už gerą žodį, už palaikymą.